Kardio©Takas. Išsikrauk Vilniaus pilyse, atgauk save!

Atgal

Kardio©Takas. Išsikrauk Vilniaus pilyse, atgauk save!

Pabodo sėdėti biure, riogsoti namuose. Siūlome ryte, per pietus, po darbų ar savaitgaliais išmėginti kardio treniruotę Vilniaus pilyse. Vilniaus pilių Kardio©Takas - tai Vilniaus pilys Jūsų sveikatai.

Pėsčiomis, šiaurietiškomis lazdomis ar bėgimu įveikite 2,86 km ilgio taką, skirtą stiprinti Jūsų širdį, sveikatą ir savijautą. Takas vinguriuoja stačiomis Kreivosios pilies ir Kreivojo miesto įkalnėmis bei nuokalnėmis. Tai leis Jums ne tik išsikrauti, bet ir pailsėti.

Nota Bene. Nepamirškite patogios avalynės, nes Kardio©Takas - bekelės takas.

Kad nepasiklystumėte siūlome naudotis Google Maps arba į sportinį laikrodį atsisiųsti GPX failą.

Norėtumėte patobulinti Kardio©Taką arba pasiūlyti savąjį, rašykite info@vilniauspilys.lt

Vilniaus pilys - Jūsų sveikatai.

Vidury Vilniaus, kur galima sutikti ir stirnų, takas vinguriuoja stačiomis Kreivosios pilies ir Kreivojo miesto teritorijos įkalnėmis bei nuokalnėmis. Ši trasa jums pasiekiama ranka, praktiškai metras iki gamtos – pačioje miesto širdyje, sąlyginai neilga, tačiau labai įvairi, vedanti per šlaitus, atragius, einanti griovomis. Visas šis gėris – tai Vilniaus kalvyno – unikalus gamtos kūrinio dalis, traukusi gyventojus nuo seno čia įsikurti. Čia apsigyvenę pirmieji vilniečiai, apsisaugojant nuo priešų, pradžioje statėsi gynybinius įtvirtinimus, o vėliau ir pilis. Tam labai tiko kalva, iškilusi Neries upės krante – balnakalve sujungta su Gedimino kalnu. Tikrai taip – Trijų Kryžių ir Gedimino kalnas – tai vienas ir tas pats kalnas. Iki pat XIV a. vid. šiuos kalnus jungė balno formos pakiluma. Greičiausiai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo paliepimu, pakiluma buvo perkasta, o Vilnios vandenys nukreipti nauja vaga. Nuo šios vietos pradėjo kurtis ir stiprėti ne tik miestas, bet ir mūsų valstybė.

Toliau eidami link Kreivojo miesto ir Kreivosios pilies, jūs jau nepamatysite čia stovėjusių gyvenamųjų namų, tačiau, kur buvo menamas kelias į pilį – tikrai atpažinsite. O dabar įjunkite savo vaizduotę – po jūsų kojomis, galbūt, beveik „Pompėja“!

Takas toliau vingiuoja link Stalo kalno – kažkada įėjęs į Kreivojo miesto teritoriją, kalnas per amžių amžius nugramdytas iki plokštumos. Netrukus pasieksite ir mišką, bet kai šioje vietoje stovėjo Kreivasis miestas ir Kreivoji pilis, piliakalniai buvo pliki, kad nelauktiems atėjūnams būtų sunkiau prasmukti nepastebėtiems, o gudriai pastatytas pilių gynybinis kompleksas stūksojo ant 4 piliakalnių, tad pilių gynėjai užpuolikus pliekdavo kryžmine ugnimi.

Fiksuokite momentą – esate miesto viduryje, o vaikštote kalnais, kurie nebuvo padengti paskutinio ledyno ir iki šiol yra „gyvi“, o pats „judriausias“ – Bekešo kalnas. Kadaise ši kalva miestui padėjo apsiginti nuo priešų, o dabar iš jos beliko vos trečdalis – jos didenybė erozija apardė visus aplink esančius kalnus, o žmogus dar savo trigrašį pridėjo. Amžiams pražuvo ir čia palaidoto Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro karvedžio, iš garsios vengrų didikų giminės kilusio Kasparo Bekešo kapas su antkapiniu 20 m aukščio bokštu – nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą.

Takas veda tolyn nuo išraiškingų Vilniaus pilių kalvynų, kurie nuo seno vaizduoti daugelyje paveikslų ir fotografijų. Dar keli žingsniai ir jūs jau vėl mieste, Šventaragio slėnyje – Žemutinės pilies teritorijoje, bet vis dar Vilniaus pilių rezervate, kuris šiandien apima apie 55 ha plotą.