ROKAS Vilniaus pilyse – pas P. Vileišio progimnazijos penktokus

Vilniaus kalvose stovėjo ne tik Kreivoji pilis, bet užgimė ir laisvės „sėkla“. Tiesą sakant, visas laisvės „kiaušinis“.

Legendiniam filmui „KAŽKAS ATSITIKO“ (1986 metai, režisierius Artūras Pozdniakovas) pastatyti buvo surengtas specialus koncertas Kalnų parke. Šiam koncertui iš sovietų armijos kelioms dienoms buvo išprašytas Andrius Mamontovas.

Kad įgyvendintų savo idėją, režisierius turėjo apeiti sovietų sistemą. Tuo metu leidimai kurti filmus buvo išduodami Maskvoje. Iš atsiųsto scenarijaus Artūras ištraukė tik pirmąjį jo puslapį ir priklijavo prie naujai perrašyto savojo.

Pradėjusi darbus, kūrybinė grupė pirmiausia nusprendė surengti didelį koncertą. Pasirinktas Kalnų parkas. Į koncertą susirinko 10 000 žmonių, nors skelbime apie renginį pranešta tik tiek: „Šiandien Kalnų parke nieko neįvyks. Pradžia 18 valandą.“

Organizatoriai tikėjosi kelių šimtų studentų, koncertui paruošta aparatūra buvo per silpna, publika, laužydama taisykles, laisvai vakarietiškai šėlo. Sovietinė valdžia, išsigandusi, kad gali kilti riaušės, iškvietė vidaus reikalų kariuomenės pajėgas. Šiame koncerte, galbūt, gimė Baltijos kelio idėja, kai, skambant „FOJE“ dainai „Laužo šviesa“, daugiatūkstantinė minia susikibo rankomis. Na, o filmas buvo toks populiarus, kad net neliko originalių įrašų – jie susidėvėjo bežiūrint.

Filmavimas tą sykį tapo didžiausiu muzikos koncertu Lietuvos istorijoje. Kitą vertus, jau po metų įvyko ir didesni koncertai („ROKO MARŠAS“). Ir tai didelis grupės „ANTIS“ lyderio Algirdo Kaušpėdo indėlis. Filmas „Kažkas atsitiko“ drąsus, akiplėšiškas ir revoliucinis. Kuriant filmą 1986 metais buvo visko: ir KGB persekiojimo, ir absurdiškų draudimų, ir netgi lietuviškos mafijos pagalbos užbaigiant filmą, kai saugumiečiai sugadino nemažai jau nufilmuotos kino juostos.

Po dviejų metų gimė Sąjūdis, dar po trijų – Baltijos kelias. Iki Nepriklausomybės akto atkūrimo buvo likę ketveri metai. Nepamirškime – džinsai ir rokas sugriovė Sovietų Sąjungą.

Penktadienį – pas P. Vileišio penktokus su ROKO MARŠU.