Laisvė ir ROKO MARŠAS – pradžia Kalnų parkas

Šiandieną lankome Petro Vileičio progimnazijos aštuntokus ir penktokus. Tema - sovietmečio pabaiga ir laisvėjanti visuomenė. Laisvės gurkšnis buvo ir Roko maršai, per Lietuvą nuvilniję pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, neatsiejami nuo ką tik užgimusio Sąjūdžio ideologijos bei atvirai palaikė Lietuvos nepriklausomybės judėjimą.

Vykę trejus metus iš eilės – 1987, 1988 ir 1989-aisiais, jie suvaidino ypatingą vaidmenį mūsų laisvės siekyje. Idėja rengti koncertų turą, keliaujantį per visą Lietuvą, pasiteisino: naujas reiškinys turėjo didelį pasisekimą ir pritraukė net roku nesidominčius žmones. Išstrūkome iš kažkokio „celofaninio maišiuko“ – nuotaika, koncertų lankomumas, pagaliau aikštės ir stadionai tapo koncertų vieta, kur sueidavo krūva žmonių. Ir visiems buvo įdomi ta nauja muzika. Nuotaika puiki, pakylėta dvasia – visi tuo gyveno. Į koncertus susirinkdavo visas miestas, aplinkiniai miesteliai, nes scenoje grojama muzika jiems buvo naujiena. Net ir nekeldamas jokių politinių tikslų ar lozungų „Roko maršas per Lietuvą“ 1987-aisiais, galima sakyti, buvo svarbus vien tuo, jog sutelkė žmones ir kūrė vadinamojo šventinio patriotizmo precedentą, tapusį didžiųjų Sąjūdžio mitingų repeticija. „Roko maršas per Lietuvą“ - „plyta į laisvėjimo mūrą“ pirmą kartą nuskambėjo Kalnų parke 1987 m.