Ketvirtadienio ekskursija: „Gyvi vandenys. Vienos upės istorija“

Atgal

Ketvirtadienio ekskursija: „Gyvi vandenys. Vienos upės istorija“

2022-03-31

Šiandien ėjome Vilnios senvage, stabtelėjome ten, kur buvo Karališkasis malūnas, pasakojome apie tiltus ir pasivaikščiojome po Vilniaus pilių teritoriją. Matydami tekančią Vilnią (Vilnelę), vargu ar galime įsivaizduoti, kad anksčiau ji kėlė miestui begalę rūpesčių. Aišku, žmonės nepasidavė ir visaip stengėsi sutramdyti tą nenuoramą ir gauti naudos – tiesino upės vagą, iškasdavo papildomų kanalų, pritaikė upę ginti pilis ar sukti girnas, tvirtino krantus poliais ir aukštino juos rieduliais.

Aplankėme ir Sereikiškių vandenvietę. 108-erius metus skaičiuojanti pirmoji Vilniaus mieste vandenvietė vis dar veikia ir užtikrina kokybišką vandens tiekimą tūkstančiams gyventojų įrodo, kad tuometinės vandens tiekimo technologijos nenusileido dabartinėmis. Kai kurie prietaisai čia dirba nuo 1914 metų.

O pirmoji vandentiekio trasa į Vilniaus Žemutinę pilį buvo nutiesta XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje. Ja vanduo buvo atvestas iš pietų pusės, greičiausiai iš Vingrių šaltinių. Pirmojo vandentiekio trasa veikiausiai baigėsi šuliniu – rezervuaru Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kieme.

Ekskursijos pabaigoje aplankėme pavasario lygiadienio proga, Vilniaus etninės kultūros centro Šventaragio slėnyje įkurdintas Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės kurtas interaktyvias skulptūras, simbolizuojančias vandens stichiją, kurią patirti padės poeto Vlado Braziūno eilės, lydimos pavasario vandens garsų.