Altanos kalno paauglys: gali būti raktu į Kalnų parko mįsles

Atgal

Altanos kalno paauglys: gali būti raktu į Kalnų parko mįsles

2021-11-25

1989 metais, atliekant archeologinius tyrimus Kalnų parko teritorijoje, įvairiose vietose buvo aptikti žmonių kapai, kuriuos dėl archeologinių radinių nebuvimo buvo sunku datuoti. Vis dėlto pagal palaidojimo būdą ir keletą radinių, 1989 metais archeologinius tyrimus vykdžiusi archeologė Daiva Misiukaitė (dab. Luchtanienė) daugumą šių palaidojimų susisiejo su Tvanu (1655-1661), kai Vilnius buvo pirmą kartą okupuotas ir buvo užimtas carinės Rusijos kariuomenės. Siekiant patikslinti šiuos prieš daugiau kaip 30 metų suformuluotus teiginius, nusprendėme pasitelkti šiuolaikinius chemijos ir fizikos metodus bei mirusiuosius sudatuoti radioaktyviosios anglies metodu. Šio darbo būtume negalėję padaryti be Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (atliko mirusiųjų osteologinius tyrimus) ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjų (atliko datavimą radioaktyviosios anglies metodu) pagalbos.

Altanos kalnas, šurfas Nr. 7, kapas Nr. 2. Šis kapas datavimui radioaktyvios anglies metodu buvo pasirinktas neatsitiktinai. Pirmiausia, kapo duobės dugne buvo rasta moneta su konkrečia kalendorine data. Antra, tai vienas iš mažiausiai apardytų kapų Altanos kalne, kurie buvo atidengti 1989 metais, archeologinių tyrimų metu. Taigi, kapas Nr. 2 pagal pasirinktą tyrimų strategiją turėjo tapti „laiko riboženkliu“, norint palygint datas, gautas radioaktyvios anglies metodu, su datomis, kurios buvo nustatytos tradiciniu metodu, t.y. pagal kape rastus daiktus (įkapes ir pan.).

Pagal osteologinius tyrimus kape buvo palaidotas nenustatytos lyties asmuo, kuriam mirties metu buvo 7-11 metų. Ant abiejų pusių blauzdikauliuose pastebėtos sugijusio periostito žymės. Jos gali būti susijusios tiek su patirtomis infekcijomis, tiek su patirtomis traumomis.

Atkasant mirusiojo palaikus, aiškiai buvo fiksuotas kapo duobės kontūras, mirusiojo palaikai buvo išsidėstę anatomine tvarka. Taigi, mirusysis buvo palaidotas, o ne kaip nors užkastas. Pats kapas mažai apardytas ar sugadintas. Mirusysis buvo paguldytas ant nugaros, galva orientuotas į šiaurę. Kapo duobės dugne, apytiksliai mirusiojo dubens kaulų srityje, rasta moneta - 1620 metų Zigimanto III Vazos dvidenaris. Kitų archeologinių radinių nei prie mirusiojo skeleto, nei kapo duobėje neaptikta. Taigi, laikantis terminus post quem principo, tradiciniu metodu kapas negali būti datuojamas anksčiau kaip 1620-ieji metai.

Atlikus mirusiojo palaikų datavimą radioaktyviosios anglies metodu (ėminiui paimtas dešiniojo šlaunikaulio neprikaulėjusi galva, apie 5 g), nustatyta, kad mirusysis, esant 95,4 proc. lygmens pasikliautinąjam intervalui, datuotinas nuo 1486 iki 1641 m. (vidurkis ir mediana: 1563 m., standartinis nuokrypis 45 metai; nekalibruota radioaktyviosios anglies data: FTMC-VX57-4, 328±28, 96,03±0,33 pMC). Tokiu būdu, pagal radioaktyviosios anglies metodą Altanos kalne, šurfe Nr. 7, kape Nr. 2, aptiktas mirusysis galėtų būti datuojamas XVI a. viduriu – XVI a. II puse. Tačiau tokiam datavimui prieštarautų kapo duobės dugne aptikta moneta, kuri datuojama ne anksčiau kaip 1620-ieji metai (XVII a. pradžia). Taigi, datuojant tą patį kapą skirtingais metodais gauta nuo 12 iki 102 metų paklaida. Neatitikimą tarp šių datų būtų galima paaiškinti, turint domėn kelias versijas.

Pirmoji versija susijusi su biologiniais reiškiniais. Gali būti, kad moneta iš viršutinių ir tuo pačių vėlyvesnių laikotarpio sluoksnių į kapo duobės dugną pateko dėl gyvūnų veiklos (pvz., kurmių) arba suirus čia augusių medžių šaknims - tiesiog moneta suirus šaknims nusirito žemyn. Pastebėti tokius biologinės kilmės suardymus archeologams pavyksta reta, ypač sunkiuose gruntuose (moliuose).

Antroji versija susijusi su mirusiojo mityba. Kol žmogus gyvas, jis per orą, vandenį ir maistą nuolat gauna radioaktyvios anglies. Šios „švytinčios“ anglies kiekis tiek atmosferoje, tiek vandenyje ir maiste yra ne vienodas. Dėl šios priežasties žmoguje radioaktyvios anglies gali būti mažiau arba daugiau negu tuo metu yra ore. Jeigu tokios anglies žmogaus organizme yra mažiau negu ore, tai toks žmogus, nustatant jo amžių radioaktyviosios anglies metodu, gali būti senesnis net 400 metais, negu yra iš tikrųjų. Jeigu žmogus būtų gyvas tik oru, tai šias paklaidas būtų nesunku ištaisyti pasitelkus specialius duomenis, kuriuose aiškiai pažymėta, kokiais metais kiek ore (atmosferoje) buvo radioaktyviosios anglies.

Tačiau žmogus nėra gyvas tik oru. Jam reikia vandens ir maisto. Deja, vandenyje ir maiste per įvairius cheminius junginius gali būti ištirpę anglies, kuri yra iš ledynmečio ar dar seniau. Pvz., prie upės yra daug skardžių, kurie sudaryti iš klinties. Klintys susiformavo prieš keliasdešimt milijonų metų, todėl joje negalima rasti radioaktyviosios anglies. Upei skalaujant tokius skardžius, klintis tirpsta, taip vandenyje per cheminius junginius atsiranda anglies, kurioje tiesiog nebėra radioaktyviosios anglies. Kuo mažiau tokios anglies, tuo daiktas yra senesnis, jeigu jo amžių nustatome radioaktyviosios anglies metodu. Taip įvairūs „ingredientai“ per maistą patenka į žmogaus organizmą ir jį nenoromis „pasendina“.

Tokiu būdu, kapo Nr. 2 ankstyvesnė mirusiojo data, gauta radioaktyviosios anglies metodu, leidžia įtarti, kad mirusysis maitinosi maistu, kuriame buvo senosios (fosilinės) anglies. Dažniausiai tokia anglis sutinkama jūrinės kilmės (pvz., lašišose, silkėse, stintose, dumbliuose, ruonių mėsoje ir riebaluose) ir gėlo vandens maiste (lydekose, ešeriuose ir t.t.). Dėl šios priežasties archeologai stengiasi ėminius radioaktyviosios anglies datavimui imti iš mirusiųjų organizmų, kurie valgo tik augalus (pvz., tokius žolėdžius kaip arklius, elnius ir t.t.), arba iš aptiktų vienmečių augalų (pvz., javų) ar rastų augalų sezoninių dalių (pvz., riešutų kevalus). Deja, Altanos kalno atveju nebuvo pasirinkimo – radioaktyviosios anglies metodu teko datuoti mirusiuosius, kurie labai tikėtina buvo visaėdžiai. Vadinasi, tarp monetos, datuojamos 1620 metais, ir mirusiojo šlaunikaulio, datuojamo apie 1563 metus, atsiradęs skirtumas ir nelogiškumas yra mirusiojo mitybos pasekmė, t.y. Altanos kalno paauglys vartojo maistą, kuriame buvo gausu fosilinės anglies.

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šį datų skirtumą mes galima panaudoti patikslinant kitų 1989 metais aptiktų mirusiųjų datas, gautas radioaktyviosios anglies metodu, nes, greičiausiai, jie irgi buvo visaėdžiai kaip ir Altanos kalno paauglys.

Norint nustatyti, koks yra tokio skirtumo dydis, reikia atsižvelgti į dar vieną aplinkybę. Paprastai, moneta, po jos nukaldinimo, dar ilgą laiką būna apyvartoje. Taigi, monetos data (mūsų atveju 1620-ieji) parodo, jog žmogus negalėjo mirti anksčiau kaip 1620-ieji, bet jis galėjo mirti 1623-iasiais, 1635-aisiais ar dar vėliau. Kiek ilgai tam tikros monetos išbūdavo apyvartoje, gali padėti atsakyti monetų lobiai ir kapai. Šie du objektai yra kaip rakinami seifai, t.y. paslėpus lobį arba palaidojus mirusįjį, paprastai po kelių metų ar dešimtmečių jų niekas vėl neatidaro ir jų nepapildo naujais daiktais (pvz., monetomis ar įkapėmis). Taigi, kituose monetų lobiuose ar kituose kapuose nustačius monetų datas, pagal vėlyviausią monetos datą galima daugiau mažiau objektyviai nustatyti, kiek metų dar moneta buvo apyvartoje po jos nukaldinimo. Peržiūrėjus Lietuvos monetų lobius ir senkapius, preliminariai nustatyta, kad Zigmanto III Vazos dvidenarai sutinkami su monetomis, kurios datuojamos net 1668 metais. Vadinasi, Altanos kalno paauglys galėjo būti palaidotas ne anksčiau kaip 1620-aisiais metais ir, labai tikėtina, ne vėliau kaip 1668-aisiais metais.

Taigi, skirtumas tarp radioaktyvios anglies ir tradiciniu metu gautų datų gali siekti net 105 metus, o „viduriukas“ būtų apie 80 metų. Vadinai, galima labai su didelėmis išlygomis teigti, kad prie visų kitų Kalnų parke 1989 metais archeologinių tyrimų metu rastų mirusiųjų datų, nustatytų radioaktyviosios anglies metodu, galime papildomai pridėti 80 metų, jog sužinotume labiausiai tikėtiną laikotarpį, kada žmogus mirė. Taigi, Altanos kalno paauglys tapo raktu, kuris šiandien gali mums padėti nustatyti Kalnų parke 1989 metais aptiktų mirusiųjų palaidojimo amžių ir suformuoti mintis tolimesniems tyrimams. Tyrimus planuojama tęsti 2022 metais, nes kai kuriuos gautos datos yra tikras netikėtumas – Altanos kalne dalis palaidojimų gali būti iš XVII amžiaus pabaigos ir (ar) XVIII amžiaus pradžios, t.y. tikrai po Tvano, iš 1672-1778 m. laikotarpio.

Kol kas aukščiau išdėstytos nuostatos yra tik pirminės prielaidos, todėl pateikiame galimybę patiems susipažinti su Baltijos šalyse pažangiausios radioaktyviosios anglies laboratorijos „Vilniaus Radiocarbon“ (valstybinis institutas „Fizinių ir technologijos mokslų centras“) tyrimų protokolu, kur rasite tiek nekalibruotas, tiek kalibruotas (kalendorines) datas. Tik nepamirškite, kad prie datų galima pridėti dar 80 metų, kurie yra sąlygoti fosilinės anglies :).

Jūsų patogumui datas pateikiame ir sąrašo pavidalu:

  • Kalnų parko estrados šiaurinė dalis, netoli dab. automobilių stovėjimo aikštelės prie buv. Dinamo stadiono; 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); kapas Nr. 3; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-1; nekalibruota data: 319±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1489 iki 1644, vidurkis 1565±44, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1645±45. Labai tikėtina, kad tai susiję su Tvanu (1655-1661).
  • Gedimino kapo kalnas; 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „dešinysis palaidojimas“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-2; nekalibruota data: 288±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1505 iki 1661, vidurkis 1580±52, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1660±52. Labai tikėtina, kad tai susiję su Tvanu (1655-1661).
  • Gedimino kapo kalnas; 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „palaidojimas 4“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-3; nekalibruota data: 317±28; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1489 iki 1645, vidurkis 1565±44, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1645±44. Labai tikėtina, kad tai susiję su Tvanu (1655-1661).
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 2“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-4; nekalibruota data: 326±28; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1486 iki 1641, vidurkis 1562±45, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1642±45. Labai tikėtina, kad tai susiję su Tvanu (1655-1661).
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 9“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-5; nekalibruota data: 329±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1482 iki 1640, vidurkis 1562±46, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1642±46. Labai tikėtina, kad tai susiję su Tvanu (1655-1661).
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 6‘‘ (su dvejais apostrofais), kampinis su papuošalais“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-6; nekalibruota data: 128±28; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1675 iki 1943, vidurkis 1818±80, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1898±80. Labai tikėtina, kad tai nėra susiję su Tvanu (1655-1661), o susiję su XVIII ir (ar) XIX amžiaus sandūros palaidojimais.
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 6‘(2) (su vienu apostrofu)“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-7; nekalibruota data: 155±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1640 iki 1948, vidurkis 1743±84, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1823±84. Labai tikėtina, kad tai nėra susiję su Tvanu (1655-1661), o susiję su XVIII ir (ar) XIX amžiaus sandūros palaidojimais.
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 6A“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-8; nekalibruota data: 129±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1676 iki 1942, vidurkis 1818±80, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1898±80. Labai tikėtina, kad tai nėra susiję su Tvanu (1655-1661), o susiję su XVIII ir (ar) XIX amžiaus sandūros palaidojimais.
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 6E“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-9; nekalibruota data: 179±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1658 iki 1948, vidurkis 1787±87, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1867±87. Labai tikėtina, kad tai nėra susiję su Tvanu (1655-1661), o susiję su XVIII -XIX amžiaus sandūros palaidojimais.
  • Altanos kalnas (1989 metais vadintas Bekešo kalnu); 1989 metų tyrimai (vad. D. Misiukaitė); „kapas 4‘ (su vienu apostrafu)“; ėminio laboratorinis Nr. FTMC-VX57-10; nekalibruota data: 179±27; esant 2σ, kalendorinė data: nuo 1640 iki 1948, vidurkis 1743±84, pagal pirminius vertinimus tikėtina 1823±87. Labai tikėtina, kad tai nėra susiję su Tvanu (1655-1661), o susiję su XVIII ir (ar) XIX amžiaus sandūros palaidojimais.