Prakalbinti Kalnų parko žmonių palaikai: mirusiųjų ligos ir traumos

Atgal

Prakalbinti Kalnų parko žmonių palaikai: mirusiųjų ligos ir traumos

2021-10-27

1989 metais archeologė Daiva Misiukaitė (Daiva Luchtanienė) atliko archeologinius tyrimus įvairiose Kalnų parko dalyse. Šių tyrimų metu buvo aptikti žmonių palaidojimai. Patys žmonių palaikai buvo perduoti saugoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui. Šiemet, direkcijai bendradarbiaujant su minėto fakulteto kolegomis (dr. Justina Kozakaitė, dokt. Rūta Brindzaite ir Jovita Kadikinaite), pavyko prakalbinti šiuos palaikus ir apie juos sužinoti daugiau.

Pirmoji vieta, kur 1989 metais buvo aptikti žmonių palaidojimai, yra netoli dab. automobilių stovėjimo aikštelės Kalnų parke, nepriėjus buv. Dinamo stadiono vartų (apytikslė vieta „Google Maps“ žemėlapyje: https://goo.gl/maps/R34XkbbL4Wi3sJuN7). Archeologinių tyrimų metu čia buvo aptikta 5 vaikų kapai. Šiemet VU Medicinos fakulteto kolegoms (jų asmenvardžiai nurodyti aukščiau) atlikus osteologinius tyrimus, nustatyta, kad penkiuose kapuose iš viso aptikta mažiausiai šeši individai.

Kape Nr. 1 buvo palaidotas 5-9 metų vaikas. Ištyrus jo skeletą, kokių nors traumų ar ligų neaptikta. Kape Nr. 2 identifikuoti mažiausiai du individai. Pirmasis iš jų buvo 1,5-3 metų vaikas, antrasis – vienerių arba dviejų metų vaikas. Kape Nr. 3 rastas 3,5-6,5 metų vaikas, kurio abiejose akiduobėse pastebėtos „cribra orbitalia“ (lot. k.) požymių, t.y. padidėjęs akiduobių porėtumas, kuris siejamas su mažakraujyste. Taip pat apžiūrėjus minėto vaiko abejus blauzdikaulius ir dešinįjį šeivikaulį aptikti aktyvaus periostito pėdsakai, t.y. antkaulio uždegimas dėl patirtos traumos ar infekcijos. Kape Nr. 4 irgi aptiktas 4-8 metų vaikas, kurio akiduobėse fiksuotas padidėjąs porėtumas, kuris siejamas su mažakraujyste. Kape Nr. 5 aptiktas vaisiaus ar kūdikio kaulai (amžius 0±2 mėn.), ant kurio abiejų žastikaulių, dešiniojo stipinkaulio, mažiausiai trijų dešinės ir keturių kairės pusės šonkaulių vidinės dalies pastebėti aktyvaus uždegimo židiniai.

Kokiam laikmečiui galime priskirti aukščiau nurodytų vaikų kapus negalime, nes prie mirusiųjų nebuvo rasta nei įkapių, nei kitų daiktinių įrodymų. Dėl šios priežasties iš kapo Nr. 3 mirusiojo artimiausiu metu planuojama paimti bandinius radioaktyvios anglies datavimui.

Antroji vieta, kur 1989 metais buvo aptikti žmonių palaidojimai, yra Gedimino kapo kalno viršūnė (apytikslė vieta „Google Maps“ žemėlapyje: https://goo.gl/maps/u7qXiLFd5miYVq4f9). Archeologinių tyrimų metu čia buvo aptikta 4 kapai.

Šiemet atlikus osteologinę analizę, nustatyta, kad 1989 metais archeologinių tyrimų metu aptikti visi mirusieji yra jauni vyrai, išskyrus vieną. Pirmajame palaidojime nustatyta, kad mirusysis galėjo turėti stuburo išvaržą, o kairiajame blauzdikaulyje buvusi infekcija arba trauma. Antrajame palaidojime, jo kojų kauluose irgi rasta infekcijos židinių požymių ir mirusysis turėjo skųstis abiejų kojų raiščių skausmais. Trečiasis mirusysis - tai 25-35 metų vyras, kurio mirties priežastis patirtos daugybinės traumos: mirtini lūžiai fiksuoti dešiniajame raktikaulyje ir mentėje, taip pat ir dešiniajame žastikaulyje. Ketvirtasis mirusysis, tai virš 50 metų vyras, kurio dešiniajame šlaunikaulyje, abiejuose blauzdikauliuose ir šeivakauliuose fiksuoti sugijusio periostito požymiai. Mirusieji palaidoti be įkapių, prie jų nerasta daiktų, kurie būtų leidę tyrėjams 1989 metais datuoti šiuos kapus. Tokiu būdu, artimiausiu metu iš dviejų palaidojimų bus paimti bandiniai radioaktyvios anglies datavimui.

Trečioji vieta, kur 1989 metais buvo aptikti žmonių palaidojimai, tai aukštuma, esanti prie taip vadinamo Altanos bokštelio. Archeologinių tyrimų metu ši vieta vadinta Bekešo kalnu, nors iš tikrųjų pats Bekešo kalnas, tiksliau jo fragmentai, yra žymiai toliau. Apytikslė žmonių palaidojimo vieta „Google Maps“ žemėlapyje būtų https://goo.gl/maps/XqrhXM8H8bG57icZ8. Archeologinių tyrimų metu čia aptiktos masinės žmonių kapavietės, kurios archeologės D. Misiukaitės sietos su 1655-1660 Tvano laikmečiu, kai Vilnių pirmą kartą istorijoje nusiaubė carinės Rusijos kariuomenė. Šiemet atlikus osteologinius tyrimus, nustatyta, kad 1989 metais, archeologinių kasinėjimų metu, šioje vietoje buvo aptikti net 35 mirusieji. Nors archeologai šią vietą sieja su ginkluotu konfliktu, tačiau tarp 35 mirusiųjų nebuvo rasta individų, kurių mirties priežastis būtų traumos, susijusios su kaulų lūžiais ar jų pažeidimais. Kapo Nr. 6E mirusiojo (vyras, virš 50 metų) kaukolėje buvo identifikuotas kirstinis sužalojimas ties kairiuoju antakiu, tačiau konstatuota, kad jis iki individo mirties buvo sugijęs. Kapo Nr. 6A mirusysis turėjo dešiniojo blauzdikaulio lūžį bei konstatuota, kad dešinė koja buvusi trumpesnė. Taigi, mirusysis gyvenime buvo raišas. Kapo Nr. 4‘ (viena apostrofa) mirusiajam nustatytas pirmojo krūtinės slankstelio keterinės ataugos lūžis ir tai siejama su taip vadinamu „molio kasėjo lūžiu“ (anglų k. „Clay Shoveler‘s Fracture“), kuris pirmą kartą akademinėje medicinoje fiksuotas Australijoje apie 1930 metus, kai darbininkai, kasant gilius griovius, patirdavo kaklo - pečių srityje skausmą, nes ilgų kastuvų, semtuvų pagalba, atsilošiant, turėjo gana aukštai išmesti kasamą molį ar kitą gruntą iš duobės. Kryžminiam datavimui ir masinės kapavietės Nr. 6 datavimui artimiausiu metu bus atrinkti bandiniai, skirti radioaktyviosios anglies datavimui.

Išsamesnes osteologinių tyrimų ataskaitas galite rasti čia: 1) Kalnų parko estrados šiaurinė dalis, 2) Gedimino kapo kalnas, 3) Aukštuma ties „Altanos bokšteliu“.

Fotografijose osteologinių tyrimų metu fiksuotos patologijos. Fotografijų autorė Jovita Kadikinaitė.