Gedimino kalno papėdėje rastas „paskutinis dingęs“ gynybinis bokštas

Atgal

Gedimino kalno papėdėje rastas „paskutinis dingęs“ gynybinis bokštas

2021-05-11


Atlikus tyrimus, Gedimino kalno papėdėje, netoli buv. Rotondos kavinės (Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilnius), aptiktas vienas iš „dingusių“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokštų. Pagal pirminius duomenis bokštas yra po žeme, ne mažiau kaip 1 m gylyje, jis yra elipsės formos, ilgoji ašis siekia 11 m, o trumpoji – 8 m.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad bokštas dar stovėjo prieš 200 metų, bet buvo nugriautas 1831-1832 metais, Vilniaus centre įrengiant forto tipo tvirtovę. Kada bokštas buvo pastatytas, nežinoma. Žinoma tik tiek, kad šioje vietoje jis jau turėjo stovėti XVI a. I pusėje.

Bokštas yra pavaizduotas 1737 metų, taip vadinamame Fürstenhoffo, Vilniaus miesto plane. Paskutinį kartą bokštas yra pažymėtas 1808 metų kadastriniame Vilniaus miesto plane, kuris dar žinomas Grünarto plano vardu. Pagal senuosius žemėlapius bokštas stovėjęs ant Vilnios (Vilnelės) kairiosios atšakos kanalo, kuriuo iš Karališkojo malūno ištekėdavo vanduo atgal į Vilnią (Vilnelę).

Siekiant aptikti šį „dingusį“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinį bokštą – nebuvo iškasta ne vieno kubinio metro žemių. Vietoj tradicinių kasinėjimų buvo pasitelktos šiuolaikinės, grunto sluoksnių neardančios technologijos. Geofizinius tyrimus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos užsakymu atliko įmonė UAB „Geobaltic“.

Visų pirma, norint apsibrėžti „dingusio“ bokšto paieškų plotą, buvo atlikta istorinių planų analizė. Jos dėka nustatyta, kad gynybinio bokšto reikėtų ieškoti apie 40x30 m dydžio plote, Pilių skvere, tarp Pilies gatvės ir Gedimino kalno. Antrame etape UAB „Geobaltic“ specialistai atliko pirminius lauko geofizinius tyrimus, kurių metu panaudojo ne tik georadarą, bet ir elektrinę tomografiją.

Taikant elektrinės tomografijos metodą, tiriamas žemės plotas buvo susmaigstytas elektrodais ir jų pagalba išmatuota žemiau esančio grunto savitoji elektrinė varža. Smėlis, molis, žvyras ir, aišku, po žeme esančios statinių liekanos, sąlygoja skirtingas elektrines varžas. Dėl šių grunto savybių tyrėjai elektrinės tomografijos pjūviuose sugebėjo identifikuoti anomalijas ir jas susisieti su ieškomo gynybinio bokšto mūrinėmis struktūromis.

Iš kažkada buvusių 11-12 Vilniaus mūrinės pilies gynybinių bokštų, šiandien jų antžemines dalis galima pamatyti tik dviejose vietose. Pirmoji vieta – tai vakarinis Vilniaus Aukštutinės pilies gynybinis bokštas, labiau žinomas Gedimino pilies bokšto vardu. Antroji vieta – tai Vilniaus katedros varpinė.

Šiuo metu geofiziniai tyrimai dar tęsiami. Tikimės, kad galutiniai tyrimų rezultatai ne tik patvirtins „dingusio“ gynybinio bokšto aptikimo faktą, bet ir pateiks kitų dar nežinomų duomenų apie Vilniaus pilis.

 

Pav. 1. Surasto Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokšto vieta 1737 metų Vilniaus miesto plane (dar žinomas kaip – Johanno Georgo Maximiliano von Fürstenhoffo Vilniaus planas). Sud. Stanislovas Patkauskas.
Pav. 2. Surasto Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokšto vieta 1808 metų Vilniaus miesto kadastriniame plane (dar žinomas kaip – Karolio Grünerto planas) Sud. Stanislovas Patkauskas.
Pav. 3. Ieškomo bokšto galimos vietos, atlikus įvairių istorinių planų sugretinimą. Sud. Stanislovas Patkauskas.
Pav. 4. Elektrinės tomografijos metodu paieškų plote užfiksuotos anomalijos skirtinguose gyliuose. Sud. Nikita Dobrotinas.
Pav. 5. Elektrinės tomografijos metodu lokalizuoto gynybinio bokšto vieta ant dab. kartografinio pagrindo. Sud. Stanislovas Patkauskas, Nikita Dobrotinas.