Išgalvota istorija: turgus prie Gedimino kalno

Atgal

Išgalvota istorija: turgus prie Gedimino kalno

2021-02-10

Prieš 700 metų. Turgus, kažkur prie Gedimino kalno. Ko čia garnyrui prie šerno kojos?

Štai diedukas iš Kernavės. Siūlo paprastojo barščio nusipirkti. Tai šių dienų pabaisos – Sosnovskio barščio – giminaitis. Termiškai apdorojus, galima ir lapienę išsivirti. Dar diedukas į ausį kužda, kad tai neblogas afrodiziakas, bet, deja, klinikiniais tyrimais neįrodyta. Vienu žodžiu, keistas diedukas. Neperki.

Netoliese, kažkoks „dezertyras don Kichotas“ iš Karaliaučiaus. Siūlo pirkti „žolę“. Klausi kas čia? Sako – kopūstai. Pagalvoji, kad, greičiausiai, nunuodyti nori. Neperki.

Kitoj pusėj stovi bobulytė iš Maišiagalos. Ant prekystalio – vien tik ropės. Galima virti, kepti ar tiesiog kramtyti. Tai viduramžių bulvės. Nebe reikalo dar ir šiandien kai kur bulvės vadinamos roputėmis. Pakalbi. Sužinai, jog vakar ten medžiojo Algirdas, mūsų valdovas. Nusiperki.

Grįžti į savo miegamąjį rajoną, Kreivąjį miestą (dab. Kalnų parką), patvory prisiplėši dilgėlių, rūgštynių, prisipjaustai ropučių kaip ridikėlių, užsidedi grietinės – tiesiog tobulos „Kreivojo miesto salotos“.

Valgai. Visgi - ką iš tiesų pardavinėja tas „dezertyras – riteris“ iš prūsų?

Iliustracijoje – viduramžių turgus. Koliažas.