Apie Altaną: stogo kraigas virš Vilniaus miesto

Atgal

Apie Altaną: stogo kraigas virš Vilniaus miesto

2021-02-07

Altanos kalnas – tai lyg stogo kraigas virš Vilniaus miesto. Iš čia galima pamatyti Vilniaus siluetą, būtent čia raudoniausi saulėlydžiai (daug gražesni negu nuo Palangos tilto).

Duomenų, kaip šią kalvą vadino miestiečiai senovėje, neturime. Žinome tik tai, kad kalvos pietiniuose šlaituose yra palaidojimų. Jie siejami su čia buvusiomis senosiomis kapinėmis ir masine kapaviete, kurioje ne anatominėje padėtyje užkasti 1655 m. maskvėnų išpuolio, t.y. Tvano, aukos.

Kalva dabartinį pavadinimą įgavo ne taip seniai, prieš 80 metų. Vilnietė Melanija Dluska apie 1933 metus kalvos viršūnėje pastatė betoninį aštuonbriaunį pastatą, kuriame su vyru augino egzotinius vaisius.

Pastatas buvo pavadintas altanos vardu, nes altana – tai parko pavėsinė ant kalvos arba tvenkinio saloje.

Išlikusiuose 1934 – 1935 metų dokumentuose teigiama, kad Vilniaus miesto valdžia nedavė leidimo altanos statybai, nes ji gadintų kalvyno vaizdą nuo Bernardinų sodo pusės. Melanijai Dluskai buvo siūloma nugriauti nelegaliai pastatytą statinį, tačiau ji kategoriškai atsisakė.

Neaišku, koks būtų tolimesnis altanos likimas, jeigu ne Antrasis pasaulinis karas. Taip pastatas išliko iki šių dienų, nors jo sienos buvo stipriai apgadintos karo metu sprogusios bombos.

Išsprendus finansinius klausimus, šiandien planuojama nutiesti laiptus nuo obelisko K. Bekešui pusės, pačią altaną suremontuoti ir ją paversti Vilniaus Belvederiu, nuo kurio saulėtais vakarais būtų galima grožėtis vaizdu senamiesčio link. Greičiausiai, iš čia Vilniaus siluetas matėsi ir Kreivosios pilies egzistavimo metu.

Nuotraukoje – ALTANOS kalnas ir Melanijos Dluskos altana iš Algimanto Kunčiaus knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“, 1969 m.