Gerovės valstybė prieš 700 metų: nuo maisto lūžtantys stalai

Gerovės valstybė prieš 700 metų atrodė kaip stalas, lūžtantis nuo maisto. Blogi orai, epidemijos ir karai maistą pavertė visų daiktų matu. Galią demonstravo ne tik pilys, bet ir pilni pilvai, kelių savaičių vaišės ir besaikė maisto gausa ant stalo. Tų laikų elito austrėmis ir šampanu buvo duona ir midus. Neatsitiktinai Lietuvos valdovas Algirdas 1377 metais Vokiečių ordino maršalą (šiandien tai būtų krašto apsaugos ministras) ir jo palydą gausiai vaišino midumi ir duona. Svarbiausia to meto grūdinė kultūra buvo rugiai. Iš pradžių tai buvo kviečių ir miežių piktžolė (kaip kokia rugiagėlė). Lietuvoje, kaip sėjama javų kultūra, pradeda plisti nuo geležies amžiaus (prieš 1,5-2 tūkst. metų). Rugių žiedadulkių Vilniaus pilių kultūriniuose sluoksniuose randama nuo X amžiaus (1988 m. tyrimų duomenys). Skirtingai nuo kviečių ir miežių, rugiams auginti reikia plano. Rudenį reikia suarti ir pasėti, pasninkaujant iškentėti visą žiemą (žiemkenčiai) ir pavasarį, kad įpusėjus vasarai galėtum gauti dividendų. Šiandien minime Šv. Agotos dieną arba Duonos dieną. Duona ne tik maitino, bet pagal senuosius papročius atbaidydavo nuo perkūnijos, apsaugojo nuo gaisro ar net atkerėdavo nužiūrėtas karves. Detaliau pagal Artūrą Dubonį „Maistas: kaip valgyti žolę?“ In, Orbis Lituaniae, Vilniaus universitetas, 2021. Prieiga https://bit.ly/3rnvmBY Kepėjas, iliustracija iš viduramžių kalendoriaus, 1490. (Nyderlandų karališkoji biblioteka).