Prieš 700 metų skaitomiausios buvo bažnyčių durys

Atgal

Prieš 700 metų skaitomiausios buvo bažnyčių durys

2021-01-24

Facebook‘u prieš 700 metų buvo bažnyčių durys.

Tai gerai suprato ir kunigaikštis Gediminas. Garsindamas Vilnių ir kviesdamas amatininkus, jis aiškiai nurodė, kad jo laiškų kopijos - lyg kokie „post‘ai“ – turi būti patalpinti (pasidalinti) ant bažnyčių durų.

„Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas [t.y. laiškas] būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas Vokietijos miestams).

Matyt, paskutinis, kuris pasinaudojo bažnyčių durimis, buvo Martynas Liuteris, kuris 1517 metais ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų paskelbė („papostino“) garsiąsias 95 tezes. Taigi, prieš 700 metų bažnyčių durys tuo pačiu buvo ir brangiausias reklaminis plotas. Gal dėlto lietuviai, kaip įtariama, 1262 metais pagrobę sunkias bronzines Plocko katedros duris jas tiesiog net 1000 km pernešė į Naugardą?

Nuotraukoje – Vilniaus katedros durys. Jan Bułhak, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 1912 m.