Vengrijos ambasados Lietuvoje dėka įrengtas informacinis stendas prie paminklo Kasparui Bekešui

Atgal

Vengrijos ambasados Lietuvoje dėka įrengtas informacinis stendas prie paminklo Kasparui Bekešui

2020-12-12

Šaudyti per laidotuves galima tik vienu atveju, kai salvėmis pagerbiami kritę kariai. Ne taip jau seniai, vietoj šūvių pagarba kariams buvo atiduodama purtant ietis.

Krokuvoje 1548 metais, laidojant Lietuvos valdovą Žygimantą Senąjį, karys, kratydamas ietį, įjojo į bažnyčią, ir triukšmingai krito nuo žirgo, taip vaizduodamas mirusiojo gyvenimą, kaip kovą su priešais, ir jo narsią mirtį.

Net XVIII amžiuje (prieš 300 metų) karuose nusipelnę Lietuvoje bajorai buvo pagerbiami ieties kratymu prie katafalko. Tokios laidotuvės vadintos – sarmatiškomis.

Nenuostabu, kad pirmosiose Lietuvos monetose pavaizduota ietis (ietigalis) su kryžiumi, o tai simbolizavo, kad Lietuvos valdovas yra narsus ir gailestingas.

Nenuostabu, kad Vilniaus pilyse 2009 metais Vengrijos bičiulių kultūros draugijos iniciatyva pastatytas medinis „koplytstulpis“ (aut. Rimantas Zinkevičius) vengrų didikui ir karvedžiui Kasparui Bekešui yra ne kas kita, o būtent ietis - antkapis, kuris Vengrijoje žinomas kaip „kopjafa“ (plačiau https://bit.ly/2Lt9Tru). Šiandien Vengrijos ambasados Lietuvoje dėka Kasparo Bekešo kopjafa perdažyta, pagaliau čia pastatytas informacinis stendas, kuris praeiviui paaiškins šio medinio „stulpo“ (kopjafa) reikšmę ir prasmę.

Galime tik spėti, jog seniau per laidotuves purtomų iečių gaudesys, primindavo mūšio garsus. Pasikeitus ginklams, šiandien mūšį primena parako kvapas ir kurtinančios salvės.

Parengta pagal Mindaugą Paknį „Mirtis LDK kultūroje“, 2008, p. 81-83.