Apibendrinti 2019 metais Vilniaus pilyse vykdyti archeologiniai tyrimai

Atgal

Apibendrinti 2019 metais Vilniaus pilyse vykdyti archeologiniai tyrimai

2020-12-02

Direkcija, vykdydama savo funkcijas, atliko 2019 metais archeologinių tyrimų, vykdytų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje, apibendrinimą. Glaustą informaciją galite rasti žemiau, o, norintiems susipažinti su tyrimais detaliau, kviečiame susisiekti su direkcijos tyrėju (mokslinių veiklų koordinatoriumi) Stansilovu Patkauksu, mob. (8 625) 279 87, el. p. stasys.patkauskas@vilniauspilys.lt

Vilniaus Aukštutinės pilies archeologiniai tyrimai

Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyva VšĮ „Archeologijos centras“ archeologų grupė (vad. D. Kontrimas) tęsė archeologinius tyrimus Vilniaus Aukštutinės pilies teritorijoje. 2019 metais Gedimino kalno ribose buvo ištirta 35 šurfai (73,5 kv. m.), 1 perkasa (49,3 kv. m.), žvalgytas 58,1 kv. m. plotas. Didžiojoje šurfų dalyje fiksuoti supiltiniai XX - XXI a. grunto sluoksniai. Keliuose šurfuose susidurta su radiniais , iš suardytų XIII-XV a. kultūrinių sluoksnių. Ankstyviausi kultūrinio sluoksnio horizontai fiksuoti šurfuose Nr. 10 ir Nr. 13. Šurfe Nr. 10, 1,2 – 1,6 m. gylyje,  esančiame tamsaus smėlio sluoksnyje rastos lipdytų puodų brūkšniuotu paviršiumi šukės, molio tinkas, gyvūnų kaulai. Šie dirbiniai datuojami I tūkst. pr. Kr. Šurfo Nr. 13 sluoksnyje, esančiame 0,8 – 1,2 m. gylyje nuo žemės paviršiaus, atidengtas I tūkst. pr. Kr. – XV a. kultūrinis sluoksnis. Čia rastos molinių puodų šukės, laukinių ir naminių gyvūnų kaulai, archeobotaninės liekanos. Paminėtinas ir vienas metalinis radinys – geležinis trisparnis strėlės antgalis, datuojamas V-VII a.

Perkasoje Nr., 1 0,5 – 2 m gylyje nuo esamo Gedimino kalno pietrytinio šlaito paviršiaus (Habs 101,5-104,9 m), aptiktas mūrinis statinys. Mūro apačia fiksuota 5,75 m gylyje nuo jo viršaus. Atidengti du statinio kampai. Didžioji mūro dalis yra iš akmenų, o ŠR kampas ir dalis PV kampo – iš plytų. Plytų mūre rišimas primena vendinį, tačiau atidengti maži fragmentai neleidžia to kategoriškai teigti. Atstumas tarp vidinių kampų yra 6 -6,4 m, o tarp išorinių – 9 – 9,4 m. Statinys maždaug stačiakampio plano, 9-10 x 9-10 m dydžio. Jis interpretuojamas kaip Vilniaus Aukštutines ir Žemutines pilis jungusios gynybinės sienos bokštas, kurio didesnioji dalis turėjusi būti vidinėje sienos pusėje. Architektūrinių tyrimų nustatyta, kad bokštas statytas XIV a. (galimai – šio amžiaus pradžioje).

Archeologinių tyrimų medžiaga saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1863-1864 metų sukilimo vadų kapavietės tyrimai Vilniaus Aukštutinėje pilyje

2019 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė (vad. A. Kaliejus) tęsė archeologinius tyrimus Vilniaus Aukštutinėje pilyje, siekiant aptikti ir identifikuoti 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus (tyrimai pradėti 2017 metais). Ištirtame 208 kv. m. plote aptikti ir identifikuoti dvidešimties 1863-186 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai. Nerasti tik kunigo Stanislovo Išoros palaikai. Archeologinių tyrimų metu taip pat susidurta su Vilniaus Aukštutinės pilies kalne stovėjusio optinio telegrafo direktoriaus medinio gyvenamojo namo akmenų - plytų laužo pamatų liekanomis (statytas 1837-38 m., demontuotas 1859 m.) bei 1831-1878 m. carinės tvirtovės parako sandėlio, statyto 1832 metais, likučiais. Be to, kasinėjimų metu aptikta ir ankstyvesnių laikotarpių archeologinių dirbinių: arbaletinių ir lankinių strėlių antgaliai, lipdytinių puodų grublėtu paviršiumi šukės ir kiti dirbiniai.

Archeologinių tyrimų medžiaga saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Archeologiniai tyrimai Pilininko namo kieme

Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyva VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologų grupė (vad. J. Račas, A. Kalinauskas) ištyrė 506,75 kv. m plotą prieš Pilininko namą bei vakarinę Gedimino kalno papėdę. Tyrimai susiję su inžinerinių tinklų atnaujinimu bei įrengimu ir išlikusių mūrų pritaikymu eksponavimui ir lankymui. Tyrimai vykdyti tik iki projektinio gylio.

Tyrimų metu atidengtas XVII a. pirmoje pusėje statytas mūras, nuo kurio Pilininko namo link tęsiasi požeminiai įėjimai į keturis rūsius. Tyrėjų nuomone, įėjimai į rūsius statyti jau namui stovint, t.y. vėliau. Taip pat išsiaiškinta, kad nuo Pilininko namo, šiaurės vakarų kryptimi, XVII-XVIII a. egzistavo galerija, vidinėje dalyje siekusi apie 3 m. plotį.

Giliausiai tirtose vietose fiksuoti XVI a. datuojami kultūriniai sluoksniai. Remdamiesi kultūrinių sluoksnių sankloda, tyrėjai mano, kad XVI a. Gedimino kalno vakarinė šlaito riba buvusi gerokai toliau į šiaurės vakarus, apie 9 m nuo pastato.

Archeologinių tyrimų medžiaga saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Valdovų rūmų G rūsio tyrimai

Po to, kai 2009 metais lankytojams buvo atverta Valdovų rūmų autentiškų mūrų ekspozicija, ilgą laiką G rūsyje buvo stebimas nuolatinis gruntinio vandens destrukcinis poveikis. XVI a. pab. – XVII a. vid. datuojamas akmenų grindinys dengėsi druskų sluoksniu, augo dumbliai, gruntas sėdo, grindinys deformavosi. Tam užkirsti kelią 2019 metais inicijuoti tvarkybos darbai.

Prieš atliekant tvarkybos darbus, Valdovų rūmų archeologų grupė (vad. dr. P. Blaževičius) atliko archeologinius tyrimus. Tirtame 22 kv. m. plote tyrėjai išskiria 4 stratigrafinių sluoksnių blokus, susijusius su esminiais ploto raidos etapais. Įvertinę ankstesnių tyrimų radinius ir aplinkybes, tyrėjai mano, kad tyrimų plote aptiktas akmenų grindinys įrengtas po XVII a. 7 dešimtmečio. Dar vėliau, XVII a. pab. – XVIII a., virš jo buvo sumūrytos dvi skliautą remiančios atramos. Po akmenų grindiniu ir smėlio sluoksneliu, tyrimų metu atidengtos medinių grindų liekanos. Jos sietinos su Valdovų rūmų rūsiais ir datuojamos XVI a. – XVII a. I puse. Giliau atidengtas kalkių sluoksnis sietinas su vėlyvosios gotikos rūmų statyba XVI a. I ketvirtyje. Fiksuoti sluoksnių kritimai sietini su pirminiu reljefu ir su Valdovų rūmų pietinės sienos statyba XVI a. pradžioje. Su šios sienos statyba sietinos ir dvi medinės konstrukcijos, atidengtos 50 cm aukščio skirtumu viena nuo kitos, tvirtinusios gruntą. Be to, apatinė šlaito tvirtinimo konstrukcija siejama su ankstyvosios mūrinės pilies pietinės gynybinės sienos statyba ir gali būti datuojama apie 1325 m. Sluoksniuose, tarp antrosios ir dar vienos – trečiosios medinės tvirtinimo konstrukcijos, aptikta daug perdegusių akmenų, medienos liekanų, gyvūnų kaulų ir unikalių radinių: importinių glazūruotų indų šukių, stiklinių indų šukių, stiklinių apyrankių detalių, kaulinis lošimo kauliukas, 11 šachmatų figūrėlių, 7 „švilpukai“ ir kitų dirbinių. Ties trečiąja medine konstrukcija ir žemiau jos, virš įžemio, aptikta akmens bei geležies amžiaus dirbinių. Titnaginės skeltės ir nuoskalos liudija, kad Neries ir Vilnios santakoje žmonės gyveno nuo akmens amžiaus.

Archeologinių tyrimų medžiaga saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Išsamią informaciją apie aukščiau nurodytų tyrimų eigą ir radinius galima rasti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos archeologijos draugijos leidžiamame leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2019 metais“ (2020).

Iliustracija. Valdovų rūmų G rūsio archeologinio tyrimai. Tyrimų ploto vaizdas pasiekus III medinę konstrukciją. M. Kaminsko nuotr.