Kaip uzurpuoti atmintį? Gedimino kalnas ir jo medžiai

Atgal

Kaip uzurpuoti atmintį? Gedimino kalnas ir jo medžiai

2020-11-09

Kaip uzurpuoti atmintį? 1895 metais Vilniaus miesto dūmos Sodų komisija pasiūlė Gedimino kalne įrengti viešą parką.
Simboliška? Tai atsitiko praėjus lygiai 100 metų po Abiejų Tautų Respublikos panaikinimo.

Iki 1896 m. vasaros kalnas buvo apsodintas medžiais, nutiestas spiralinis kelias į kalno viršų, čia pastatyti pieno ir mineralinio vandens paviljonai, nutiesti pasivaikščiojimo takeliai.

Rusifikuojant kraštą, pilies kaip parko idėja tyliai tapo paranki minkštosios galios priemone. Juk niekas atvirai nesiginčys, jog „miškas“ centre ir jo teikiamas grynas oras nėra labai svarbūs dalykai smalkėmis prakvipusiame mieste.

Pilis pradėjo ženklinti ne tik valstybingumą, bet ir tapo gamtos dalimi. Griuvėsiai miško apsuptyje virto realybe ir vertybe. Savotišku grožio ir įkvėpimo etalonu. Taip prasmes, esančias daiktuose, galima pakeisti nepastebimai.  Visai tai savaime uždarė ir pačios „atminties grąžinimo“ klausimą. Teliko poreikis tokį idealiai gražų vaizdą išsaugoti ir konservuoti.

Taip Vilniaus Aukštutinės pilies nedidelis fragmentas, vakarinis gynybinis bokštas, virto ne bet kuo, bet – visa pilimi, Gedimino pilimi.

Plačiau apie kitų Vilniaus atminties vietų kolonizaciją – Rasa Antanavičiūtė, Politinės galios simboliai Vilniaus viešojoje erdvėje 1895–1953 metais, daktaro disertacija, 2015.

Iliustracija. Vilniaus Aukštutinės pilies prieigos, 1903.