Istorijos pamokoje – pas Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos penktokus

Šį penktadienio rytą esame pas savo artimiausius kaimynus – Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos penktokus. Čia pat už progimnazijos tvoros ir dar šiek tiek paėjus, Užupyje prasideda Vilniaus pilių rezervato kalvos.

Šiandieną lankomės penktokų istorijos pamokoje – XIX amžius ir sukilimai prieš carinę Rusiją.

Juk Vilniuje Katedros aikštę „suprojektavo“ ne bet kas, o – caras. 1831 metų sukilimas atskleidė akivaizdžią tiesą – apsimestinį vietinių gyventojų lojalumą carinei Rusijos valdžiai. Paprastai tvirtovės statomos, norint atremti priešus ir apginti vietinius gyventojus, tačiau prieš beveik 200 metų, 1831 metais, Rusijos caras Nikolajus I įsakė Vilniaus centre pastatyti antros klasės tvirtovę, kuri turėjo „<...> visiškai kontroliuoti miestą ir <...> visada laikyti gyventojus paklusniais“.

Kitaip tariant, pirmą kartą Vilniaus istorijoje pastatyta tvirtovė, kuri vilniečių nesaugojo ir negynė, bet – juos puolė. Kadangi tvirtovė buvo statoma ant Gedimino kalno, ant Trijų Kryžių ir Stalo kalnų, tai žemumoje, kur dabar plyti Katedros aikštė, buvo nuspręsta senuosius Vilniaus pilių pastatus nugriauti ir vietoj jų suformuoti atvirą lauką, skirtą tiek apšaudymui, tiek atsišaudymui.

Va taip, prieš 200 metų, palei Vilniaus katedrą suformuotas Vilniaus pilių svetimkūnis – plynas laukas, kurį šiandien vadiname Katedros aikšte ir po jos danga galima aptikti ne vieno pastato likučių.

Nuotrauka Andriaus Repšio, „Projektas 1808. Karantinas“.