Kuo lietuviai priešą kirto? Šeštadienio nemokama edukacija vaikams: „Lankai ir arbaletai“

Atgal

Kuo lietuviai priešą kirto? Šeštadienio nemokama edukacija vaikams: „Lankai ir arbaletai“

2022-07-16

Tai kuo lietuviai priešą kirto?

Populiariausias lietuvių puolamasis ginklas buvo ietis. Lietuviai naudojo lengvą, maždaug 2 m ilgio ietį, kuri gerai tiko ir sviesti, ir kovoti iš arti. Svarbiausias artimų kautynių ginklas buvo kalavijas. Na, o mes šiandien šaudėme ir domėjomės lankų ir arbaletų istorija. Lietuvos kariuomenėje prigijus arbaletui, Vokiečių ordinas neteko vieno didžiausių pranašumų.

Lankas ir arbaletas tikrai apipinti legendomis. Iš pradžių lankus žmonės gamino iš lankstaus medžio, Europoje – dažniausiai iš kukmedžio. Tarp jo galų įtempta templė, padaryta iš sausgyslės, nukreipdavo medinę strėlę į taikinį. Strėlių antgaliai buvo iš kaulo arba akmens, vėliau – iš bronzos, galiausiai iš geležies ir plieno. Arbaletas – galingesnis ginklas, svaidantis strėles, negalėjo visiškai išstumti klasikinio lanko. Lietuvoje lankai ir strėlės pradėti naudoti akmens amžiuje – iš pradžių medžioklėje, vėliau ir karyboje, nors lietuvių protėviai labiau mėgo ne lankus, o trumpas ietis. Nuo XIII a., o ypač per karus su kryžiuočiais, Lietuvoje paplito ir arbaletas – metraščiai mini 1252 m. Mindaugo samdytus vokiečių arbaletininkus.

Arbaletus vietiniai amatininkai gamino dirbtuvėse Vilniuje. Maždaug 200 m į pietus nuo Vilniaus Žemutinės pilies vartų. Ties Pilies g. ir Šv. Mykolo g. buvo surastos XIV a. II p. – XV a. I p. arbaletų dirbtuvės.

Susipažinę su trumpa lankų ir arbaletų istorija, ėjome pajusti savo kailiu, kaip stovint Gedimino kalno papėdėje, kryžiuočiai galėjo tik svajoti užkariauti Aukštutinę pilį.