Sekmadienį Vilniaus pilių kupole – vabalų istorijos

Skruzdės šių „pilaičių“ nesirinks, bet boružėms tai tikrai tiks. Beje, Lietuvoje jų žinoma 56 rūšys. Dar boružė – turbūt vienintelis vabalas, niekam nekeliantis nei baimės, nei pasibjaurėjimo. O ir boružė nesistengia pabėgti nuo žmogaus. Pėsčia ji lėta, paimta ant delno iš pradžių apsimeta negyva, bet netrukus atkunta, ieškodama aukščiausios vietos nuo kurios galėtų atsispirti į dangų. Suaugusios boružės beveik neturi priešų. Paukščiai jas sulesa nebent tik per žioplumą. Kad boružės neskanios pirmiausiai įspėja jų kontrastingos ryškios spalvos. Jei ir to negana – šios išleidžia geltoną aitrų „pieną“. Dar iš boružių galima „burti“ ir lietų. Iškeli vabalėlį ant piršto ir kartoji: „Lis nelis lis nelis“. Jeigu ties kuriuo žodžiu boružė pakils, bus „aišku“ ar iš debesuoto dangaus prapliups lietus.

Šiandien burti nereikia – lyja, tačiau Vilniaus pilių kupolas pilnas vaikų ir jų tėvelių. Kartu su gamtininke Edita Medeina (https://www.medeinos.lt/) gaminame vabalų pilis. Vabzdžiai dažnoje rūšyje turi valdovę, tada karius, o galiausiai – darbininkus. Sužinome ir apie termitus, kurie stato tikras pilis, bet Lietuvoje negyvena, tačiau, turbūt yra vieninteliai, kurie turi ir karalienę ir karalių. Karalienės gyvenimo trukmė yra apie 15 metų, ir visus šiuos metus karalius ir karalienė išlieka ištikimas vienas kitam, o per poros egzistavimą gimsta keli milijonai jų palikuonių.

Dar šiais laikais mokslininkai ir inžinieriai tiesiogine prasme leidžiasi mokomi ir vabalų. Pasaulyje sukonstruotas daugiakojis robotas, vaikščiojantis kaip skorpionas, o Suomijos inžinieriai sukonstravo šešiakojį traktorių, kuris perlipa per kliūtis lyg koks milžiniškas vabalas. Teroristams ir kitiems specialiųjų pajėgų „medžiojamiems“ nusikaltėliams labiau nei snaiperio šūvio teks saugotis iš pažiūros nekaltai atrodančių šalimais besisukiojančių vabalų. Žinoma, ne tikrų, o dirbtinių, valdomų toli esančių sekimo ar likvidavimo operaciją vykdančių operatorių. Tad išradėjai turėtų „dalintis“ savo išradimų šlove ir su vabzdžiais.

Dar vienas „pageidautinas“ vabzdžių pilies gyventojos būtų kamanės. Jos gyvena bendruomenėmis ir žiūrint į jas, galima tik stebėtis, kaip šios „storulės“ skrenda, juk turi tik mažus ir trumpus sparnus.

Valanda dirbtuvių prabėga greitai. Vaikai išsineša savo sukurtus gaminius ir vabzdžių stebėjimas bei tyrinėjimas dabar jau prasidės kiekvieno dirbtuvių dalyvio aplinkoje. Dėkojame visiems dalyvavusiems!