Apvalumai ir atakos

Apvalumai ir atakos

Apvalumai ne tik puošia, bet ir saugo. Kare įsigalint parakui, keturkampius pilių bokštus keičia apvalūs, cilindro formos bokštai. Iš pradžių statyti briaunoti (kaip Gedimino bokštas), vėliau - mūryta jau apvaliau. Tokių bokštų sienos pastorėja, o patys bokštai sužemėja.

Bokštuose atsiranda „patrankos“. Dėl jų sukeliamos atatrankos, bokšto šaudymo angos išdėstomos nereguliariai, kad vienu metu šaudant keliais aukštais iš „patrankų“ – tiesiog bokštas per angas „nesuplyštų“.

Vilniaus katedros varpinė kartu su Gedimino bokštu yra vieninteliai iki šių dienų išlikę Vilniaus pilių bokštai su antžemine dalimi. Vilniaus katedros varpinės seniausi mūrai tūno po žeme. Iš jų ir sužinome, kad apvalioji varpinės dalis pastatyta ant kadaise čia buvusio keturkampio bokšto.

Taip parakas pamažu pakeitė pilių „grožio etaloną“ ir jau po kelių šimtų metų pilys tiesiog virto mūro – žemių „bunkeriais“ – bastioninėmis pilimis.

1907 m. Katedros varpinė. Mstislavas Dobužinskis (1875–1957).