Trijų kryžių (Plikasis arba Kreivasis) kalnas

 

tr

tr2

tr3

Fotonuotraukos aut. I. Bareika

 Trijų kryžių kalnas

Ankstyvuosiuose šaltiniuose Trijų kryžių kalnas buvo vadinamas Kreivuoju arba Plikuoju. Kalnas esantis dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi yra iškilęs 162 m virš jūros lygio. Iš pietų ir pietvakarių jį juosia Vilnios ir Neries slėniai, iš pietų ir rytų pusės slėniu yra atskirti Bekešo ir Stalo kalnai, iš šiaurės rytų – dauba, vadinama Dainų slėniu. Kalno šlaitai gana statūs, viršuje yra 200 m ilgio ir 100 m pločio aikštelė, kurios šiaurės vakarų dalyje dabar stovi Trijų kryžių paminklas.

1956 m. archeologas Adolfas Tautavičius Trijų kryžių kalno šiaurės rytų pašlaitėje aptiko XIII-XIV a. sodybos pėdsakus. Tyrinėtojai R. Batūra, A. Tautavičius, N. Kitkauskas, S. Lasavickas, V. Daugutis ir kiti kėlė hipotezę, kad čia galėjo būti trečioji Vilniaus gynybinė pilis, vadinama Kreivąja. Ji buvo sudeginta per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas 1390 m. ir nebeatstatyta. Archeologinių tyrimu metu 1989 m., kuriuos vykdė V. Daugutis, buvo aptikti medinių statinių likučiai, židinių vietos, puodų šukės.

XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Vilniuje pilių teritorijoje buvo pastatyta karinė tvirtovė, ant Trijų kryžių kalno buvo įrengta gynybinių įrenginių sistema. Vilniaus tvirtovė galutinai panaikinta tik 1878 m.

Trijų kryžių paminklas 

Plikasis kalnas buvo siejamas su vienuoliais pranciškonais kankiniais. Valdant Didžiajam kunigaikščiui Algirdui, 1369 m. ant šios kalvos Vilniaus pagonys nukankino 14 vienuolių. Trys mediniai kryžiai ant Plikojo kalno buvo nuolatos atnaujinami. Manoma, kad kryžiai išstovėjo iki 1869 m., kol jie nugriuvo, nuslinkus kalno šlaitui.

XX a. pradžioje vokiečių okupacinė valdžia, pro pirštus žiūrėjusi į religines ir tautines iniciatyvas, leido pastatyti Trijų kryžių paminklą. Vilniaus miesto gyventojai suvokė šį paminklą kaip savo tapatybės ir pasipriešinimo simbolį, todėl aukojo pinigus ir medžiagas. Antanas Vivulskis parengė Trijų kryžių projektą. Menininkas paminklo siužetą tapatino su Golgotos kalno įvaizdžiu. Trijų kryžių paminklas buvo pastatytas iš gelžbetonio per du mėnesius 1916 metais. Buvusių kryžių vietą žymėjo du topoliai, pasodinti.

Gelžbetoniniai kryžiai įgavo monumentalią formą. Jie iškilo ant plataus lenkto postamento. Visi trys kryžiai lieti pagal ta pačią formą, tik vidurinysis šiek tiek iškeltas. Paminklui ekspresyvumo suteikia postamento ir kryžių plokštumų skaidymas. Kryžių kryžmas akcentuoja smailūs kyšuliai, kurie simbolizuoja vinis. Paminklo cokolyje yra įrašas:

PAXPRIMIS XTI OPERARIIS INLITUANIA ORD: S: FRANCISCIAFVO XIV VILNAE OCCISISVEL MAXIME VII MARTYRIBUS,

NOC IN MONTE CRUSIFIXIS

 

CHRISTIFIDELES, SAEVIENTE

BELLO ATROCISSIMO, AD

IMPLORANDAM OPEM DIVINAM

ET PACEM, CRUCES HAS IN LOCO

PRIMAEVARUM, CONSTRUXERUNT

ET DEDICARUNT.

AD: MCMXVI

RAMYBĖPIRMIESIEMS KRISTAUS DARBUOTOJAMSLIETUVOJE, XIV A. VILNIUJE NUKANKINTIEMSŠV. PRANCIŠKAUS ORDINO VIENUOLIAMSANT ŠIOS KALVOS SEPTYNIEMS NUKRYŽIUOTIESIEMS 

KRISTAUS IŠPAŽINTOJAI, SIAUČIANT

BAISIAM KARUI, KAD IŠMELSTŲ DIEVO

PAGALBOS IR TAIKOS, ŠIUOS KRYŽIUS

PIRMYKŠČIŲ VIETOJE PASTATĖ IR

PAŠVENTINO

 

VIEŠPATIES METAIS: 1916

1950 m. gegužės 30 d. Sovietinės valdžios įsakymų vidurnaktį Trijų kryžių paminklas buvo susprogdintas ir jų dalys užkastos ant pačios kalvos. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Kultūros fondo iniciatyva 1988 m. kartu su archeologais pradėtas jų atstatymas. Kryžių atstatymo darbams vadovavo architektas Henrikas Šilgalis. Archeologai atkasė buvusių kryžių nuolaužas, išliko visų trijų kryžių kryžminės dalys, kurios dabar eksponuojamos Trijų kryžių kalno papėdėje. Naujieji kryžiai buvo statomi ant senųjų pamatų juos šiek tiek praplatinus. Paminklas buvo atstatytas pagal A. Vivulskio projektą, tik 1,2 m aukštesnis. Liejant naujai šiuos kryžius į pastarųjų vidų buvo sudėtos senųjų kryžių dalys.