Arkikatedros varpinė

 

Į pietvakarius nuo Arkikatedros bazilikos stovi varpinė, kurios aukštis su kryžiumi – 57 m aukščio. Tai seniausias išlikęs Žemutinės pilies gynybinis statinys.

Seniausi mūro fragmentai tūno po žeme. Tai keturkampio bokšto liekanos datuojamos XIII a. vid. Keturkampio bokšto sienos yra kiautinės konstrukcijos. Sienų apatinė dalis, esanti 3 – 4 m gylyje, apsemta gruntinio vandens.

Apvalioji antžeminė dalis, pastatyta ant keturkampio bokšto, yra su trimis eilėmis langų, primenančių šaudymo angas. XIV – XV a. apvaliojo bokšto sienos mūrytos iš lauko akmenų, įterpiant 2 – 3 plytų mūro juostas. Apvaliojo bokšto pirmąjį ir antrąjį aukštus jungė mediniai laiptai.

Viršum apvaliojo bokšto pastatyti dar trys aukštai – du barokiniai, vienas – klasicistinis. Aukščiausiame varpinės tarpsnyje įrengtas laikrodis su keturiais 2 m skersmens žalvario skardos ciferblatais. Rodyklės, skaitmenys ir ciferblatų apvadai paauksuoti. Laikrodis čia įrengtas XVII a.,  jo mechanizmas paskutinį kartą perdirbtas 1803 m. Virš jo – šalmo pavidalo stogas su smaile ir Vilniaus meistrų darbo kryžius.

Rašytiniai šaltiniai bokštą su varpine mini 1522 m., kai jį ėmėsi remontuoti architektas Anusas, tuomet remontavęs gotikinę Vilniaus katedrą, paaukštinęs apgriuvusį Žemutinės pilies gynybinį bokštą ir pritaikęs jį varpinei.

Varpinėje pakabinta dešimt žalvario varpų, nulietų XVI – XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. Varpai skambina ne tik valandas, bet ir ketvirčius valandos.2002 m. Kelno arkivyskupas padovanojo Vilniui šešis varpus. Didžiausias varpas pavadintas Joachimo vardu.

1

2

3

4