Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Dainų slėnyje

 

2008 m. birželio mėnesį Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija kartu su Lietuvos istorijos institutu pradėjo istorinius, žvalgomuosius archeologinius ir geologinius Kalnų parko Dainų slėnio tyrimus. Nuo XX a. vidurio istoriografijoje vis tvirčiau įsivyrauja nuomonė, kad Kalnų parko kalvose XIII - XIV a. buvusi senoji Vilniaus gyvenvietė ir medinė pilis, vadinama „Kreivąja pilimi“, o gyvenvietė - „Kreivuoju miestu“. Tai - valstybės saugomas archeologijos paminklas (A1961K), užimantis 33,87 ha plotą.

Pradėti žvalgomieji tyrimai svarbūs ne tik gilesniam senosios Vilniaus gyvenvietės pažinimui, bet ir Direkcijai, priimant tinkamus teritorijos apsaugos, naudojimo ir priežiūros sprendimus.

Tyrimus finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kalnų parko teritorijoje pirmuosius archeologinius tyrinėjimus atliko Helena ir Vladimiras Holubovičiai XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tačiau šių tyrimų medžiaga per II pasaulinį karą buvo išblaškyta.

Didelės apimties žemės darbai dabartinio Dainų slėnio teritorijoje bei Stalo kalvoje buvo atliekami 1955-1956 m. Tuomet Adolfo Tautavičiaus atlikti archeologiniai tyrimai neatspindėjo žemės darbų masto ir turėjo gelbėjimo tyrimų pobūdį. Vėlesniais dešimtmečiais tyrimai tebuvo atsitiktiniai ir nedidelės apimties. Dažniausiai jie buvo susiję su planuotais ar atliekamais statybų darbais.

2008 m. Direkcijos ir Lietuvos istorijos instituto specialistų pradėtų žvalgomųjų archeologinių tyrimų teritorija apima beveik 5000 m2 plotą.

Žvalgomiesiems tyrimams vadovauja Lietuvos istorijos instituto archeologas Saulius Sarcevičius.

 

 


1956 m. archeologiniai tyrimai Dainų slėnyje (vadovas A. Tautavičius). Tyrinėjamos XIV a. medinio pastato liekanos. Nuotrauka iš Lietuvos istorijos instituto.

 

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami dviem etapais.

Pirmojo etapo žvalgomųjų tyrimų tikslas – nustatyti archeologinio sluoksnio paplitimą bei jo storį, parinkti optimalias vietas archeologiniams kasinėjimams.

Pirmajame tyrimų etape naudoti tokie tyrimo metodai, kad svarbi mokslinė informacija būtų gauta maksimaliai sumažinus kasinėjimų ardomąjį pobūdį. Tyrėjai išnagrinėjo istorijos šaltinius, iki mūsų dienų išlikusią XVIII - XX a. pradžios kartografinę medžiagą, ankstesnių geologinių ir archeologinių tyrimų duomenis. Teritorija žvalgyta geologiniais gręžiniais ir 3D georadaru. Reikia pastebėti, kad pirmajame tyrimų etape naudoti nedestrukciniai tyrimų metodai kai kuriose Europos šalyse yra net privalomi prieš pradedant standartinius archeologinius kasimo darbus.

2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais Dainų slėnyje išgręžti 75 geologiniai gręžiniai (vadovas geologas inžinierius Antanas Pečkaitis), slėnis tyrinėtas 3D georadaru (vadovas dr. Dainius Michelevičius). Georadaro veikimo principas paremtas elektromagnetinių bangų atspindžiu – siųstuvo siunčiama elektromagnetinė banga, sklisdama gruntu, yra atspindima nuo ribų, pasižyminčių skirtingomis elektrinėmis savybėmis. Atspindėjęs signalas yra fiksuojamas georadaro antenoje ir registruojamas nešiojamajame kompiuteryje. 3D georadaru tyrimais buvo rastos po žeme esančios sienų liekanos Senųjų Trakų ir Dubingių piliavietėse, kapų vietos XIX a. Bandužių ir Smeltės kavinaitėse Klaipėdoje, įvairūs objektai Užutrakio dvare. Dainų slėnyje georadaru ištirtas 0,8 ha plotas.

 

 

 

UAB „Geobaltic“ specialistai tyrinėja Dainų slėnį 3D georadaru. Gedimino Gendrėno nuotrauka.

 

Baigę pirmojo etapo tyrimus, galime teigti, kad Dainų slėnyje aptiktas 30 - 600 cm storio kultūrinis sluoksnis, o XIII – XIV a. senosios Vilniaus gyvenvietės gyvavimo laikotarpiu Dainų slėnio reljefas labai skyrėsi nuo dabartinio. Paaiškėjo, kad per slėnį pietų – šiaurės kryptimi, link Neries, driekėsi dvi griovos. Gręžiniais nustatyta, kad jos buvę iki 8 m gylio, jei matuotume nuo dabartinio žemės paviršiaus. Iš vakarų pusės Dainų slėnį ribojanti kalva atsirado supylus 5 – 7 m storio žemių sluoksnį. Didžiausi žemės darbai, pakeitę šimtmečiais besiformavusį reljefą, buvo atlikti 1955-1956 m., kuomet buvo įrengta estrada.

Tyrimų 3D georadaru ataskaitoje parengtuose išilginiuose ir skersiniuose profiliuose (kas 30 cm) bei plokštuminiuose pjūviuose (kas 20 cm, iki 390 cm gylio) fiksuotos anomalijos leidžia identifikuoti tiek geologinės kilmės anomalijas, tiek ir prognozuoti kultūrinio sluoksnio struktūrą ir intensyvumą.


 

        

Dainų slėnis tyrinėjamas geologiniais gręžiniais (vadovas A. Pečkaitis), 2008 m. liepa.

Pjūvis per Dainų slėnį R→V kryptimi. Senojo reljefo rekonstrukcija pagal A. Pečkaičio geologinių gręžinių duomenis (pjūvis VIII-VIII). Pilka ir juoda spalva pažymėtas kultūrinis sluoksnis. Žalsva spalva – geologinis įžemis. Birutės Vitkauskienės nuotrauka.

 

Antrojo etapo tyrimai - archeologiniai kasinėjimai buvo suplanuoti tik baigus pirmojo etapo tyrimus ir įvertinus geologinių bei tyrimų georadaru duomenis, parenkant optimalias vietas archeologiniams kasinėjimams. Tačiau planuotų kasinėjimų eiliškumą ir apimtis pakoregavo gauta informacija apie Dainų slėnyje 1945-1946 m. palaidotus vokiečių karo belaisvius. Direkcijos užsakymu istoriko Rimgaudo Maslausko atlikti tyrimai patvirtino preliminarius duomenis. Ypatingajame archyve aptikta T. Kosciuškos gatvėje buvusio karo belaisvių lagerio administracijos parengta belaisvių laidojimo Dainų slėnyje schema, aptiktas ir čia palaidotų trylikos asmenų sąrašas.

 

      

 Vokiečių karo belaisvių laidojimo vietos schema ir palaidotų asmenų sąrašas. Dokumentų fotokopijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

 

 

Archeologiniai kasinėjimai buvo pradėti ties spėjama karo belaisvių kapinių vieta. Iškasti trys žvalgomieji archeologiniai šurfai. Archeologiniai kasinėjimai patvirtino pirmojo etapo tyrimų duomenis, kad 1955-1956 m. dabartinio Dainų slėnio vietoje buvo atliekami didelės apimties žemės darbai. Ties spėjama buv. kapinių vieta supiltas apie 2 m storio smėlio sluoksnis, kuriame aptikta pavienių žmonių kaulų. Žmonių palaidojimų neaptikta. Darytina prielaida, kad kapinės galėjo būti sunaikintos.

Žvalgomuosiuose šurfuose aptikti senosios gyvenvietės laikotarpio radiniai: molio tinko gabalai, arbaleto antgalis, cilindrinės spynos fragmentas ir keramikos šukės, patekę į 1955-1956 m. supiltus žemių sluoksnius.

 

   
 
   

 

2008 m. žvalgomųjų archeologinių kasinėjimų epizodai. Gedimino Gendrėno nuotraukos.

 

2008 m. atlikti žvalgomieji tyrimai patvirtino pasirinktų tyrimo metodų tinkamumą ir leidžia tiksliau parengti ateinančių metų tyrinėjimų programų kryptis ir racionaliau planuoti lėšas. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai yra Direkcijos atliekamų Kalnų parko teritorijos kompleksinių tyrinėjimų dalis.