Pasibaigė projektas „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“

 

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, įgyvendindama projektą „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“, siekė aktualizuoti Baltijos kelio istorinę reikšmę, priminti visuomenei, o ypač vaikams ir jaunuomenei, svarbų 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos valstybių įvykį, pademonstravusį pasauliui trijų Baltijos šalių ryžtą apginti savo šalių Laisvę ir Nepriklausomybę. Baltijos šalių pilietiniai judėjimai – Estijos ir Latvijos liaudies frontai bei Lietuvos Sąjūdis pakvietė savo šalių gyventojus tą dieną sudaryti žmonių rankų grandinę, pranešant pasaulio bendruomenei apie prieš 50 metų Maskvoje pasirašytą nusikalstamą Molotovo-Ribentropo paktą bei slaptuosius protokolus, nutraukusius Vidurio ir Rytų Europos tautų laisvą istorinę raidą. Gyva Baltijos šalių žmonių grandinė, nusidriekė 650 km nuo Gedimino kalno Vilniuje iki Hermano bokšto Taline ir simboliškai atribojo okupuotas Baltijos šalis nuo sovietinės represinės sistemos.

Ši akcija savo pilietiškumo mastu ir reikšme – iki šiol neprilygstamas visų Baltijos šalių kovos už laisvę įvykis. Įvertinant jo reikšmę tarptautinei bendruomenei, su Baltijos keliu susijusi dokumentų kolekcija 2009 m. buvo įtraukta į UNESCO Tarptautinio dokumentinio paveldo registrą „Pasaulio atmintis“, kuriame ši kolekcija buvo pristatyta pavadinimu „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ („The Baltic Way“ – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom“).

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija šiuo projektu, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, siekė kelti vaikų ir jaunimo pilietiškumo bei bendražmogiškų vertybių ugdymo tikslus, skleisti informaciją apie Baltijos kelią skirtingoms kartoms. Projekte dalyvavo šių mokyklų bendruomenės: Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos, Ukmergės rajono Dukstynos pagrindinės mokyklos, Vilniaus Jono Pauliaus II-jo progimnazijos, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos bei gimnazijos, Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Vilniaus „Aušros“ mokyklos-darželio.

Viena iš projekto veiklų numatė plačiau supažindinti moksleivius ir mokytojus su teritorija, iš kurios gyvasis Baltijos kelias vinguriavo per Lietuvą link Latvijos ir Estijos. Mokyklų koordinatoriai supažindino vaikus su projekto tikslais ir uždaviniais bei pakvietė juos į Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą prisiminti Baltijos kelio įvykius.

Vilniaus pilių teritorija mena seniausius laikus – Lietuvos valstybingumo kūrimąsi, čia telkiasi daugybė istorijos, kultūros ir gamtos paminklų. Ekskursijos metu dalyviai nemažai sužinojo apie Baltijos kelio organizavimą ir įgyvendinimą, apžiūrėjo istorines vietas, užkopė į Gedimino kalną, nuo kurio gyvoji žmonių grandinė leidosi link Katedros aištės ir drėkėsi Vilniaus gatvėmis. Tai padėjo jaunimui geriau pajusti istorinių įvykių raišką bei imtis kitų projekto veiklų – atspindėti savo požiūrį į šią istorinę pilietinę akciją vaikų ir jaunimo piešinių konkurse bei rinkti Baltijos kelio dalyvių prisiminimus.

Dalyvaujančių projekte mokyklų jaunimas turėjo galimybę pajusti, kad istorija – tai ne tik vadovėliuose užfiksuotos datos, tačiau ir pačių žmonių požiūris į reikšmingus istorijos įvykius. Tam labai pasitarnavo Baltijos kelio dalyvių prisiminimų užrašymas – mokyklų jaunuomenė  savo artimoje aplinkoje ieškojo asmenų, dalyvavusių Baltijos kelyje, bendravo su savo tėvais, seneliais, kaimynais, kalbino juos ir užrašė jų prisiminimus. Klausydami prisiminimų moksleiviai galėjo pajusti ir įvertinti pilietinio dalyvavimo bendruomenės gyvenime bendro tikslo vardan prasmę. Štai keletas Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos moksleivių surinktų prisiminimų ištraukų:

Rugilė Ziukaitė (11 m.) aprašė savo močiutės Valerijos (66 m.) dalyvavimą Baltijos kelyje: /…/ Kartu su visais džiaugėsi ir mano močiutė. Ji buvo laiminga, išdidi už savo Lietuvą, jausmas neapsakomas /…/.

Dainilė Juodytė (13 m.) užrašė savo tėvelio Dainiaus (37 m.) prisiminimus: /…/Kai man buvo 13 metų, kiek tau dabar, pamačiau ant stalo gulintį laikraštį. Ėmiau skaityti. Jame rašė kad vyksta Baltijos kelias. Pranešiau tėvams , kad išvažiuoju, sėdau ant dviračio ir išvykau. Mama labai manimi didžiavosi/…/ .

Kamilei Andriuškaitei (11m) Onutė Vašatkevičienė (75 m) pasakojo:./…/Niekada neteko matyti tokios gausybės žmonių. Ore tvyrojo vienybė, atrodė, kad esame viena šeima, pasiryžę viskam/…/.

Tetos Elenos Šemetienės pasakojimą užrašė Mykolas Janukaitis, 12 m./…/: Visi sugiedojome “Tautišką giesmę”, o virš galvų praskridęs lėktuvėlis visus sveikino sparnų mostais. Jau vakare susžinojome, kad ši žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino nebuvo nutrūkusi. Mes džiaugėmės/…/.

Kornelija Strazdaitė (12 m.) užrašė Zitos Adomaitienės (62 m.) pasakojimą:  /…/Visi džiaugėmės istorine akimirka, visų Baltijos šalių vieningumu, jausmų tyrumu ir tvirta valia bei ryžtu/…/.

Rasai Morkūnaitei (12 m.) papasakojo Julija Vaidonavičienė (82 m.): /…/Žmonės tikėjo Nepriklausomybe ir ją dabar turime. Kai kurios moteryys verkė iš džiaugsmo, ir aš taip pat verkiau/…/.

Bendraudami su savo artimaisiais daug apie Baltijos kelią sužinojo Širvintų “Atžalyno” progimnazijos moksleiviai:

Vyteniui Lisauskui (13m.) pasakojo Gintautas Tilindis (41 m.): /…/ Man tuomet buvo 15  metų. Apie organizuojamą Baltijos kelią  man pasakė tėvai. Dėl galimybės dalyvauti aš tariausi su tėvais, draugais, kaimynais. Nusprendžiau dalyvauti, nes  tai buvo neeilinis įvykis, juk ne kiekvieną dieną žmonės susivienija/…/.

Samanta Vaidakaitė (13 m.) užrašė Jadvygos Grinienės (51m.) prisiminimus: ./…/Į Baltijos kelią nusprendžiau vykti dėl patriotiškumo ir Lietuvos garbės. Iš vakaro pradėjau ruoštis, nusiprausiau, pasiruošiau drabužius ir kelis užkandžius. Tuomet buvau dvidešimt šešerių. Atvykau kartu su draugėmis ir seserimi. Stovėjome  prie Musninkų viaduko. Kartu su savimi turėjau mažą vėliavą  ir namų raktus/…/.

Viktorija Dapkutė (13 m.) klausėsi Loretos Didžiokaitės –Ubartaitės 44 m. prisiminimų: /…/Baltijos kelio renginio  metu jaučiausi taip, kad linkėčiau tai pajusti kiekvienam – tai žodžiais nenusakomas jausmas. Manau, kad baimė  – silpnųjų jausmas. Baltijos kelyje  stovėjo žmonės nebijantys nieko, pasiryžę kovoti dėl savo laisvės, mylintys Lietuvą. Mes ėjome ranka rankon, širdis širdin, atrodė, kad visos širdys plakė vienu ritmu. Vyravo šidžių kalba, ašaros šypsenos, apkabinimai. Po visko – aptarimai, dainos, šiluma tarp žmonių/…/.

Matas Dambrauskas (13 m.) interviu ėmė iš Sigito Kirtiklio (,39 m.): /…/Man buvo 13 metų. Apie “Baltijos kelią” pasake tėvai ir girdėjau per radiją. Su tėvais nuvažiavome prie viaduko. Turėjome trispalvę vėliavėlę. Močiutė buvo priskinusi gėlių/…/.

Interviu  Karinai Ašenbergaitei (12 m). tėvelis Rimantas Ašenbergas (39 m) pasakė:  /…/Buvau 14 metų. Visi kalbėjo apie šią akciją. „Baltijos kelyje“ dalyvavau su draugais. Jautėmės pakylėtai. Išgyvenome įkvepiantį jausmą, kad stovime dėl Tėvynės/…/.

Milena Asteikaitė (13 m) iš Jūratės Garnienės ( 45 m.) sužinojo: /…/ Buvau devyniolikos. Apie organizuojamą „Baltijos kelią“ pasakė Pedagoginio universiteto dėstytoja. Tariausi su draugais. Tuo metu atrodė , kad privalom dalyvauti, kitų požiūris mums buvo nesvarbus. Dalyvavau Baltijos kelio atkarpoje ties Viesų kaimu. Jautėmės pakiliai, išgyvenome jaudinantį, nuostabų ir įkvepiantį jausmą/… /.

Karinai Mažulytei (13 m.) pasakojo: Jolanta Jurkevičienė (42 m.): /…/ Man buvo 16 metų.Kadangi tėvai nusprendė dalyvauti “Baltijos kelyje”, aš prisijungiau prie jų. Stovėjau automagistralėje ties Maišiagala. Buvo jaučiamas didelis patriotiškumas, viltis ir meilė Tėvynei. “Baltijos kelias” turėjo didelę įtaką požiūriui į Tėvynę, atsirado patriotizmas, darugiškumas, meilė kaimynams. Buvau labai laimingas, jaučiausi pakiliai, išdidžiai/…/.

Vaikų užrašyti įvairių kartų atstovų prisiminimai apie Baltijos kelią – tai gyvosios istorijos liudijimai. Jaunimas sužinojo, kad jų tėveliai, kurie tuo metu buvo panašaus amžiaus -aštuonerių, dvylikos, trylikos, penkiolikos metų kartu su savo artimaisiais dalyvavo Baltijos kelyje, iš savo tėvų žinodami, kaip svarbu visiems dalyvauti, parodant savo smerkiantį požiūrį į Molotovo-Ribentropo paktą bei slaptuosius protokolus, atėmusius iš Baltijos šalių Nepriklausomybę.

Su vaikų ir jaunimo surinktais Baltijos kelio dalyvių prisiminimais, kaip ir vaikų nupieštais nuoširdžiais piešiniais, užfiksavusiais asmeninį požiūrį į Baltijos kelią, mokyklų bendruomenės nariai buvo supažindinti mokyklose vykusių parodų bei renginių „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“ metu. Taip pat vyko įspūdingos vaikų piešinių parodos: „Baltijos kelias – mūsų širdyse” Vilniaus miesto savivaldybėje bei „Baltijos kelias ir mūsų laisvė” Lietuvos Respublikos Seime, sukvietęs 200 mokinių bei mokytojų. Pastarosios parodos globėja buvo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Parodos atidarymo renginyje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, papasakojęs savo asmeninius įspūdžius iš Baltijos kelio, skambėjo patriotinės dainos ir šokiai, kuriuos atliko Vilniaus Jono Pauliaus II mokinių choras ,,Paaugliai“, (choro vadovė Alina Judicka), šoko mokyklos šokių kolektyvas ,,Grūdelis“(šokių kolektyvo vadovė Božena Ustjanovska). Muzikinį kūrinį ,,Žemė Lietuvos“ (žodžiai Sigito Gedos, muzika Kęstučio Vasiliausko) padavę vienas kitam rankas, dainavo visi renginio dalyviai.

Ukmergės Dukstynos mokyklos direktorė Daiva Liumparienė, kalbėdama apie Baltijos kelio reikšmę, akcentavo, jog tai buvo istorinis įvykis, kuriame dalyvavo kelios kartos – seneliai, vaikai ir anūkai ir pastarieji turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su jų senelių ir tėvų puoselėjamomis pilietinėmis vertybėmis.

Mokyklų, dalyvavusių projekte bendruomenės nariai itin palankiai atsiliepė apie Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos įgyvendiną nacionalinį projektą “Baltijos kelias ir mūsų laisvė” ir jo rezultatus. Pasak Vilniaus Jono Pauliaus II mokyklos direktorės Janinos Vysockos, projektas leido kiekvienam jo dalyviui, ypač jaunimui, įsijausti į palyginti nesenus 1989 m. įvykius, asmeniškai pajusti Baltijos kelio dvasią ir ją jaunatviškai išreikšti.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos dvejus metus vykdyto projekto su vaikais ir jaunuomene baigiamasis akordas – mokinių surinkti Baltijos kelio dalyvių prisiminimai bei vaikų piešiniai – išleista knyga „Baltijos kelias – į mūsų laisvę”. Ji pristatyta lapkričio 8 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Nacionaliniame lankytojų centre. Į knygos pristatymą atvyko ir patys projekto dalyviai – moksleiviai iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, Širvintų „Atžalyno” ir Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijų. Ypatingo susidomėjimo sulaukė Širvintų „Atžalyno” progimnazijos technologijos mokytojo Kęstučio Misiūno sukurtas filmas „Baltijos kelias – 1989”, kuriame panaudotos jo ir mokytojo Edvardo Gatelio tos atmintinos 1989 metų rugpjūčio 23 d. trijų valstybių akcijos nuotraukos bei prisiminimais dalinasi progimnazijos mokytojai. Renginio metu skambėjo Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos mokinių atliekamos dainos, savo surinktus artimųjų prisiminimus apie Baltijos kelią skaitė moksleiviai. Knygą pristatė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė, įspūdžiais apie naują leidinį pasidalijo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė ir Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Aušra Dringelienė.